Žvejybos vietos nustatymas

Visų pirma šamų turi būti mūsų žvejybos vietoje. Optimali yra vidutinė arba didelė upė. Ežeruose esantys kiekiai dažnai riboja mūsų galimybes reguliariai juos gaudyti. Pasiteisina taisyklė, kad žūklės vietos tyrinėjimo metu geriau prie vandens būti dažniau, bet trumpai, o ne retai, bet ilgai. Norint pažinti šamų elgseną verta žvejybos vietą dažnai lankyti skirtingu dienos metu. Savo upėje geriausių rezultatų pasiekdavau rytmečiais tarp 7 ir 10 valandos. Tačiau viskas įmanoma, kad laikas jūsų žvejybos vietoje bus kitoks. Mano žuvys akivaizdžiai rečiau užkibdavo ir iki 7, ir po 10 valandos. Upės ruožo pasirinkimą vertėtų pradėti  nuo vietinių meškeriotojų. Tai jie geriausiai žino, kur didelės žuvys trauko nepasiruošusių meškeriotojų sistemėles. Savo šamus aš suradau neišvaizdžiame, kelis šimtus metrų siekiančiame tiesiame upės ruože, keliasdešimčia metrų žemiau užtvankos. Ten yra keletas duobių ir rinų, o gylis neviršyja 5m. Neslėpsiu, nors galimajuos gaudyti ir nuo kranto, bet velkiavimo su valtimi efektyvumas daug kartų didesnis. Elementarus žuvų ieškiklis padeda greičiau surasti dugno užkaborius, prie kurių sukinėjasi plėšrūnai.

Įranga

Ją pasirinksime pagal žuvų, kurias pavyks sugauti mūsų žvejybos vietose dydį. Asmeniškai aš naudoju meškeres, siekiančias nuo 2 iki 2,7m ir pritaikytas mėtyti svorius nuo 20 iki 80g. Žvejodamas trumpesnėmis ir delikatesnėmis meškerėmis naudoju žemo profilio multiplikatorines, o ilgesnėmis 3000 - 4000 dydžio spiningines rites su patikimu stabdžiu. Abiem atvejais ant jų turiu užvyniojęs valą, išlaikantį apie 15-20kg svorį. Kartu tai yra riba, į kurią telpa didžioji dauguma stiprenės įrangos lydekai. Su tokiais įrankiais, gerai sureguliavus stabdžius, įmanoma ištraukti tikrai didelį šamą. Žinoma, jeigu žvejybos vieta bus techniškai sudėtinga ir būsime priversti per jėgą laikyti laikyti sprunkančią žuvį, tai tuo pačiu metu mes galime suteikti šiek tiek jėgos savo sistemai. Tačiau kartu tokia įranga palieka lašelį subtilumo ir suteikia daug malonumo varginant žuvį. Nepamirškite apie ilgą pavadėlį iš volframo arba flourokarbono. Varginimo metu šamas mėgsta apsivynioti valą aplink savo kūną, kad sukūręs būdingą trintuvę nutrintų neapsaugotą jo dalį.

Didelių masalų mitas

Visus šiuometinius šamus aš pagavau masalais, siekiančiais nuo 6 iki 8 cm. Jūs turbūt svarstote, kodėl tokios didelės žuvys atakavo tokius mažus masalus. Taigi pasirodė, jog šamai mano žvejybos vietoje išskirtinai kimšdavo vėžius ir sliekus. Bandėme didesnius masalus, bet rezultatų nepasiekėme. Puikiai pasiteisino skęstantys ir plaukiantys Salmo firmos hornetai. Jų smulkus ir agresyvus darbas su gerai parinktu traukimo gyliu pasirodė esąs labai veiksmingas. Kibūs yra 8cm perčai, 6cm bulhedai, taip pat Salmo minnow SDR versija. Minimi masalai, išleidus sąlygiškai ilgą 40-60m valo atkarpą, panyra į maždaug 4-5m gylį. Velkiavimo greitis turi būti toks, kad voblerių darbas būtų juntamas meškere. Žinodami gylį žūklės vietoje masalą leidžiame palaipsniui, tikrindami jo darbą. Darome tai taip ilgai, kol pajusime, kad masalas kas akimirką stukteli į dugną. Tada kiek sutrumpinkime valą, kad vobleris tik retkarčiais liestūsi su dugnu. Matydami žuvų ieškiklio duomenis būsime įsitikinę jog mūsų masalas dirba labiausiai pageidaujamoje vandens zonoje prie dugno. Plaukiojant ir ieškant žuvų su draugu verta naudoti ganėtinai skirtingas sistemėles. Lai vieno masalas įsiskverbia į gilesnius vandens sluoksnius, o kito į vidutinius gylius. Žuvys maitinasi ten, kur yra jų maistas, ir dažnai taip nutinka, kad nepaisydami egzistuojančios vietinės nuomonės šamai kimba per pusę vandens arba tiesiog prie pat vandens paviršiaus. Tikrindami įvairius vandens sluoksnius greičiau išsiaiškiname jų pageidavimus. Dar vienas patarimas pradedantiesiems. Masalus guldome ant vandens šalia valties ir nuplaukiame. Metimo metu gali susipainioti valas, o didelis atstumas nuo masalo dažnai neleidžia pastebėti tokios klaidos. Guldydami voblerį prie valties esame tikri, kad nereikės eikvoti laiko nenaudingam plaukiojimui.

Žuvies iškėlimas

Tokių didelių žuvų iškėlimas reikalauja šiek tiek praktikos, bet jau po pirmojo šamo suprasite, kas kaip. Jeigu egzistuoja tokia galimybė, o mūsų sistemėlės gale yra tikrai didelė žuvis, verta nuplaukti iki lėkštesnio kranto. Tada įgyjame kur kas daugiau erdvės, ir galimos klaidos jau bus ne tokios skausmingos. Geriausia šamą imti už apatinio žandikaulio. Atminkite, kad saugant ranką reikia apsimauti pirštinę, o jei jos neturite - apsivyniokite kokiu nors skuduru. Galima taip pat naudoti ir lydekinį paėmimą po žiauna. Nekelkime žuvies už žandikaulio vertikaliai į viršų. Svoriui netekus atramos vandenyje tai gali sukelti pastebimus pakitimus organizme. Padėkime į šalį meškerę ir kita ranka prilaikykime žuvį už pilvo. Kadangi didelių žuvų varginimas užtrunka, prieš paleisdami šamą duokite jam laiko atsigauti. Pakanka keletą akimirkų palaikyti jį natūralioje padėtyje taip, kad upės srovė patektų i nasrus. Jokiu būdu ne priešinga kryptimi, nes kitaip galima pažeisti delikačius žuvies žiaunų dangtelius. Mūsų laimikis pats mums duos ženklą, kada bus pasiruošęs plaukti. Paleiskime dideles žuvis taip, kad jos dar ilgai mums dovanotų nepamirštamus įspūdžius.