Laukiniai Karpiai

Laukiniai Karpiai

Laukiniai karpiai vadinami sazanais.

Pats pavadinimas byloja, jog šios žuvies tėvynė - Mažoji Azija ir pietų slavų kraštai. Turkiškai ši žuvis taip ir vadinama - sazan. Pietų slavai ją vadina truputį kitaip - šaran. Pastaruoju metu ichtiologai išskiria kelis sazano porūšius, susiformavusius atskiruose jų paplitimo arealuose. Pagrindiniai požymiai - kūno ilgis, galvos dydis. Žvynų dydis daugmaž visų porūšių atstovų vienodas. Dažniausiai skiriasi minkštų spindulių, žvynų šoninėje linijoje, žiauninių spaigliukų ir stuburo slankstelių skaičiumi.

Sazanai nuo tvenkininių kultūrinių karpių skiriasi savo išvaizda. Jų kūnas žemesnis, šonai šviesesni, sidabriškai žalsvi. Žvynai stambūs, ant žiaunų lankelių mažiau spaigliukų. Nugaros pelekas turi garsujį "pjūklą" - kietą dantytą pirmąjį spindulį.Seni sazanų gaudytojai teigia , jog ant meškerės kovojantis sazanas stengiasi savo peleku nupjauti valą. Kad taip nutinka, ne vienas patyrė, tačiau teigti, kad žuvis tai daro sąmoningai, būtų pernelyg drąsu - stengdamasis pasprukt, užkibes ant meškerės sazanas įtempia valą išilgai kūno, kartais jį užkabindamas savo peleku. Vieni sazanai sėsliai gyvena vandens telkinyje, kiti maitintis plaukia apysūrius vandenis. Subręsta 3 - 5 metų amžiaus, neršia porcijomis ant užlietų pievų augalų, kai vandens temperatūra aukštesnė nei 15 laipsnių. Embrionai vystosi 3 - 5 paras. Mailius minta zooplanktonu, paaugęs - zoobentosu, augmenija, neatsisako, ypač rudenėjant, ir žuvų mailiaus. Užauga iki 1 - 1,5 ilgio ir 20 - 45kg svorio, guvena iki  30 metų. Sazanų patinai auga lėčiau, nei patelės.
Į Lietuvos vandenis sazanai atkeliavo po Antrojo pasaulinio karo iš Ukrainos ir Rusijos. Jie buvo įleisti į kai kuriuos žuvininkystės ūkių tvenkinius, ežerus ir upes. Sunku pasakyti ar išliko grynūjų laukinių sazanų mūsų vandenyse, nors kartais tenka išgirsti, kad tokių sugavo Nemune aukščiau Kauno marių ir pačiose mariose. Bet tai gali būti hibridai, kuriuos net specialistui sunku atskirti nuo naminio žvynuotojo karpio.

Mūsų meškeriotojai dažniausiai sugauna naminius sazanus - kultūrinius karpius.

Jais dabar įžuvinami ne tik mėgėjiškai žūklei skirti vandenys, bet taip pat nuomojami vandens telkiniai. Daug jų sugaunama mūsų didžiosiose upėse. Dabar vyksta savotiškas kultūrinių karpių sulaukėjimo procesas tvenkiniuose išauginti vienvasariai ar dvivasariai karpiukai suleidžiami į tvenkinius ar ežerus ir paliekami Dievo malonei. Kartu su kitomis žuvimis ieškodami natūralaus maisto jie atsigaivina savisaugos inkstintą, kurį per kelis dirbtinio auginimo šimtmečius prarado jų protėviai, ir tampa vėl atsargiomis, įtariomis ir baikščiomis žuvimis. Taigi sugauti meškere tokį sulaukėjusį seną karpį, kuris jau ne kartą pakliuvo ant meškerės kabliuko ir sėkmingai paspruko, ne taip jau paprasta, savo jėga ir suktumu jis nė kiek nenusileidžia laukiniam protėviui sazanui.
Pirmieji naminiai karpiai Lietuvoje pasirodė XVI amžiuje. Dabar mūsų vandenyse auginami žvynuotieji, eiliažvyniai, veidrodiniai ir pilkieji. Karpiai pagal  kūno matmenis skirstomi į aukštanugarius ir žemanugarius. Neršia specialiuose neršto tvenkiniuose arba jų ikrai inkubuojami. Tik labai retai išneršia natūraliomis sąlygomis. Taigi jų gausumas natūraliuose vandenyse priklauso nuo to, kiek jų vienavasariųar dvivasarių suleidžiama. Karpių embrionai, kaip ir sazanų, vystosi 3 - 5 paras. Jaunikliai minta zooplanktonu , suaugę - zoobentosu, vandens augalija. Tvenkiniuose auginami karpiai šeriami koncentruotaisiais pašarais.
Karpiai užauga iki meškeriotojui šiurpą keliančio dydžio. O turint omenyje jų jėgą ir sprinteriško bėgimo pomėgį, savo kovingumu sau lygių mūsų vandenyse neturi. Oficialus pasaulio rekordas užregistruotas 34,35kg sveriantis karpis, jis pagautas 1987 metais St.Cassien ežere Prancūzija , kurį sugavo Leo van der Gugtenas. Oficialus Lietuvos rekordas yra 25,60kg karpis, 1992 metais sugautas Balsupių tvenkinyje. Jį sugavo Juozas Kavaliauskas, ant plūdinės meškerės užkabinęs tešlos gniužuliuką.


Taigi, kur ieškoti didžažvynių, kaip atrasti tas vietas, kur jie dažniausiai maitinasi.



Kad ir kur gyventų karpiai - ežeruose ar tvenkiniuose - jie turi įprotį demonstruoti savo grožį. Ankstyvą rytmetį, o dažnai ir vakarą, įsibėgėjęs gilumoje didžiažvynis tarsi strėlė šauna iš vandens gana aukštai, kartais net iki metro ir visu ilgiu krenta į vandenį su tokiu triukšmu, jog meškeriotojo širdis apmiršta. Bene labiausiai jie taip mėgsta šokinėti tokį rytmetį, kai lengvas vėjelis ribuliuoja vandens paviršių. Kadangi karpiai, ieškodami maisto, toli neemigruoja, įsidėmėjus tokių jų rytmetinių šokių vietas, reikia ten mėginti juos suvilioti jaukais ir masalais. Pastebėta, jog didieji karpiai dažniau šokinėja nėj vidutiniokai, bet atokiau nuo kranto. Šokinėja karpiai neilgai , apie pusvalandį, tad ruošiantis jų žvejybai dera kelis rytmečius prieš tai stebėti vandens telkinį ir nustatyti kurioje vietoje jie dažniausiai pasirodo. Ne vien karpių šokinėjimas gali padėti meškeriotojui aptikti karpių būvimo vietas. Šiltą vasaros rytmetį auštant reikia atsargiai stebėti pakrantės žolynus , jei jie juda be vėjelio, labai didelė tikimybė , kad juose maisto ieškodami šniukštinėja karpiai. O jei išgirsite garsiai čiaumojant, jums tikrai pasiseks su jais susigrumti. Apskritai karpiai maitinasi pagal daugmaž pastovią schemą. Žinia, ne visada jie tai daro nuosekliai, bet jeigu oro sąlygos ilgesnį laiką vienodos, nedaug nuo jos nukrypsta.

Nuoseklūs vandens telkinio stebėjimai padės karpių žvejyboje nustatyti, kokiais povandeniniais keliais ieškodami maisto plaukioja karpiai. Mat jie, kaip ir kitos šios giminės žuvys, turi savo beveik nuolatinius kelius, kuriais plaukioja maitindamiesi. Kad ir kokie atsargūs, bet savo būvimą kartais išduoda plaukiodami pačiame vandens paviršiuje ir sukeldami bangeles. Alsiomis vasaros dienomis jie mėgsta pasilepinti šiltame seklumų vandenyje, kartais net blizgančias nugaras iškišę teškenasi. Labai įdomu stebėti karpius stipriam vėjui pučiant nuo kranto , tada jie rankioja į vandenį krentančius vabzdžius, sėklas garsiai čepsėdami savo storomis geltonomis lūpomis.
Reikia nepamiršti, kad karpių žvejybai reikalingi kokybiški ir patikimi įrankiai. Tvirtos meškerės, taip pat patikimos karpinės ritės, valai, kabliukai ir visi kiti reikalingi įrankiai.