Karpių žvejyba pavasari

Karpių žvejyba pavasari

Karpiai - dugninės žuvys, maisto ieško nuosekliai apšniukštinėdami dugną, rausdamiesi. Burbuliukų vėriniai vandens paviršiuje ženklina jų paieškos vietas. Jei vienoje vietoje randa daugiau maisto, ilgokai rausiasi dumble, o kylantys burbuliukai sudaro į šonus besisklaidantį apskritima, kurio viduryje daug mažų pūsliukių.


Sekliose vietose karpiams ilgėliau pasiknisus susidaro drumzlino vandens lopas, gerai matomas nuo statesnio kranto. Tvenkiniuose, kuriuose daugiau karpių, vanduo beveik visada esti apydrumstis. Burbuliukus besirausdami leidžia lynai, karšiai, tačiau jie vienoje vietoje ilgiau neužsibūna ir vandens paviršiuje nesusidaro burbulų ratilų, tik driekiasi reta jų virtinė.
Apniukusią dieną karpiai taip pat ieško maisto dugne, bet giliau. O stipriam vėjui išjudinus vandenį, ypač sekliuose telkiniuose, karpiai ima ieškoti maisto labai plačiai, ir norint aptikti jų maitinimosi vietą dera gerai pasukti galvą. Ten kur vėjas pučia nuo stataus kranto, meškerę dera užmesti dar neišjudintoje ramumoje. Ten vanduo neišmaišytas, šiltesnis, o nuo kranto vėjas dar nužeria maisto. Išsisiūbavus visam vandens telkiniui, karpiai maisto ieško įvairiuose vandens sluoksniuose, suplaukia į bangų mūšos zoną.
Mažuose ežerėliuose ir tvenkiniuose karpiai per dieną atlieka savotišką migracijos ratą - saulei leidžiantis jie palengva plaukia prie rytinio kranto ir ten maitinasi per naktį, vis paplaukdami vakarinio kranto pusėn ir švintant jau esti suplaukę prie vakarinio kranto , kurį anksčiausiai nušviečia pirmieji  tekančios saulės spinduliai. Čia jie, tarytum sveikindami tekančią saulę, ima šokinėti.
Pastaruoju metu nemažai karpių sugaunama upėse, į jas jie patenka iš tvenkinių, pratakių ežerų. Aptikti vietas , kur jie laikosi, nelengva. Nedideli karpiai sukinėjasi netoli krantų negiliose sietuvosesu ramia srove, žemiau akmenų,kyšulių, kur pagrindinė srovė tolsta nuo kranto. Didieji karpiai laikosi atokiau krantų, arčiau pagrindinės srovės ir tik naktimis atplaukia į ramias sietuvas, užutekius arčiau krantų. Kaitriomis vasaros dienomis jie suplaukia į seklumas prieš sietuvas, užutekius ir ten teškenasi net iš vandens išlinę. Tokias vietas reikia įsidėmėti, nes jose karpiai nuolat laikosi ir juos galima suvadinti prie jauko ir masalo.
Mėgsta karpiai būriuotis prie šilto vandens, kanalizacijos kolektorių. Jei į didesnę upę įteka upeliai, kurių aukštupiuose įrengti tvenkiniai, prie jų žiočių visad galima aptikti įvairaus amžiaus karpių. Nemažai jų ankščiau buvo išleidžiama į neeksplotuojamus žvyro, molio,durpių karjierus. Juose sunkiau aptikti nuolatines karpių laikymosi vietas, ypač pirmaisiais metais, nes tada juose dar nedaug maisto, ir karpiai plaukioja pakrantėmis nedideliais būreliais.
Po smarkaus lietaus karpiai atplaukia arčiau krantų, prie drumsto vandens srautus plukdančių upelių žiočių. Karpiai - stenoterminės žuvys, tačiau geriausiai jaučiasi bei intensyviausiai maitinasi tokiame vandens telkinyje, kuriame nebūna staigių vandens temperatūrų svyravimų.
Pastebėję, kur maitinasi karpiai, turime parinkti patogią žvejybos vietą. Kadangi pavojų pajutęs didesnis karpis staigiai metasi ir toli sprunka, kovoja ilgai ir atkakliai, reikia pasirinkti tokią vietą, kur nėra tankių povandeninių žolių, švendrų ar nendrių kuokštų, nuskendusių medžių, kitokių kliūvinių. Jaukinimo vietos dugnas turėtų būti pakankamai kietas, kad išbertas jaukas nepaskęstų dumble. Patogiausias būdas apžiūrėti vietą iš valties, ypač jei žvejys turi echolotą ar kitą elektroninį prietaisą dugnui ir žuvims zonduoti. Yra karpininkų, kurie pastebėję pasirinktoje vietoje kliuvinius dugną bando išvalyti. To daryti nedera, nes po tokio pertvarkymo karpiai ilgai vengia tų vietų. Nereikia judinti netoliese esančių šiekštų, kuriuose karpiai mėgsta tūnoti, šiuos kliuvinius reikia tik įsidėmėti, kad kovojant su užkibusiu karpiu neleistumėte ten plaukti, žinoma jeigu jis paklus.

Karpius prie žūklavietės vietos reikia pratinti gana ilgai, nuo kelių dienų iki kelių savaičių - trukmė priklauso nuo vietos sąlygų ir mūsų laiko.

Jei numatyta žūklavietė netoli, galima jaukinti ilgiau, o jei tolokai - teks tenkintis savaitgaliais. Kartais pavyksta iš karto pataikyti ant karpių maitinimosi tako, tada jau karpiai po dienos ima sukinėtis prie išberto jauko.



Karpiai jaukinami įvairiais jaukais virtomis bulvėmis, šutintais žirniais, kviečiais, kukurūzais, kombinuotais pašarais. Patiems ruošiant jaukus karpiams, į juos reikia pridėti kraujo miltų, musių lervučių, trūklių, kapotų sliekų. Tačiau gyvų priedų nereikia dėti, jei žūklavietėje daug kuojų ar plakių, nes šios žuvys okupuos jaukinvietę. Dėl tos priežasties daugelis karpininkų didžiažvynius jaukina tik bulvėmis ir jas kabina ant kabliuko. Dabar beveik kiekvienoje žūklės reikmenų parduotuvėje galima nusipirkti norimos sudėties ir spalvos boilių, tačciau jų kainos liesesnės piniginės savininką verčia susimastyti. Boiliais karpiai ir jaukinami, tik nereikia persistengti ir neversti vandenin kibirais, nes galima peršerti jie labai maistingi, tad žuvys greitai pasisotina. Karpių žvejyba pavasarį