Karšių žvejyba plūde

Karšių žvejyba plūde

Karšių žvejyba plūde

Taip pats įdomiausias ir emocingiausias karšių gaudymas. Tik karšiai sugeba taip įaudrinti meškeriotoją savo sudėtingu plūdės šokiu. Dabar, kai galima nusipirkti teleskopinius ir sudurtinius įvairiausius plastikų meškerykočius net 11 ar 14 metrų ilgio, paprastam karšių gaudymui patogiausi bus 8 - 9m ilgio. Mat tokiu paranku gaudyti ir nuo kranto, ir iš valties net 7 - 8m gylyje. O ilgas ir lankstus meškerykotis leis gana toli užmesti ir mažesniame gylyje. Be to, tokios meškerės labai jautrios, paslankios, lengvai valdomos, o stambaus karšio traukimas pasiliks atsmintyje labai ilgai. Kai kurie meškeriotojai skeptiškai vertina tokią plūdinę teigdami, kad su ja sunku kovoti užkibus didelei žuviai, ir renkasi palaidynę. Karšis nėra labai kovinga žuvis, išskyrus jau minėtus atvejus, kai jie bando sugrįžti į pagrindinę laikymosi vietą. Bet ir tada, sumaniai naudojantis visomis ilgojo meškerykočio savybėmis, galima sulaikyti sprunkantį karšį. O jei prie teleskopinio meškerykočio viršūnėlės yra amortizatorius ar jis įvertas į sudurtinio meškerykočio viršūnę, toks šuolis visai nebaisus. Tai ne karpis, tarsi torpeda skuodžiantis kuo toliausiai.

Kokia plūdė tinkama karšių žvejybai?

Taigi abejoti, kad plūdinė be ritės stambiems karšiams gaudyti netinka, nedera. Reikia tik išnaudoti visus jos privalomus : ilgį, lankstumą, valo elastingumą, amortizatoriaus įtaką ir galimybes greitai reaguoti į žuvies veiksmus. Patyrę ilgūjų meškerių meistrai tokiai plūdinei storų valų nenaudoja, juolab kad dabar gausu plonų ir stiprių. Pagrindinis valas dažniausiai daromas iš 0,10 - 0,12mm, pavadėlis 0,08 - 0,09mm valo. Plonesnio valo reikėtų gaudant ežeruose, kuriuose vanduo itin skaidrus. Upėse vanduo vasarą esti ne toks skaidrus, tad storesnis valas ne taip pastebimas, juolab kad karšiui tenka skubėti sugriebti srovės nešamą masalą greičiau už konkurentą, o ežere jis gali ramiai apžiūrėti ir net paliesti ant dugno gulintį masalą, tad storesnis valas gali sukelti įtarimą. Tačiau nedera persistengti ir upėse: storesnį valą labiau spaudžia srovė, tenka imti sunkesnius svarelius, didesnės keliamosios galios pludę - meškerė darosi ne tokia jautri.
Apskritai meškerės valo apkrovimas svareliais priklauso nuo to, kokiame vandens telkinyje bus gaudoma karšiai. Jei stovinčiame vandenyje nedaug aukšlių, tiks verpstės formos 1 - 1,5g keliamosios galios plūdės. Pavadėlio ilgį kiekvienas karšininkas pasirenka pagal savo įsitikinimus. Patirtis rodo, jog karšiams gerai kimbant pavadėlio ilgis beveik nedaro jokios įtakos, o kai jie kimba labai vangiai, geriau ilgesnis. Mat karšis, atsargiai įsisiurbęs masalą ant trumpo pavadėlio, grįždamas horizontalion padėtin vos ne nosim baksteli į masalą. Tai turėdami galvoje, daugelis karšininkų riša net 50 - 70cm ilgio pavadėlį. Tačiau toks sumažina meškerės jautrumą ir plūdė apie kibimą praneša tik tada, kai karšis, sugriebęs masalą, ima plaukti į šalį. Kad meškerė su ilgu pavadėliu būtų jautresnė, ant jo užspaudžiamas labai mažas šratelis per 5 - 7cm nuo kabliuko. Toks šratelis žuvies nebaugina, o plūdė krusteli nuo kiekvieno jos prisilietimo.
Ilga plūdine karšius sunkiau karšius gaudyti ten, kur į jaukinimo vietą susirenka tuntai aukšlių. Jos tarsi piranijos puola krentantį masalą ir kaipmat nugliaudo jį nuo kabliuko.



Plūdės pasirinkimas stovinčiame vandenyje

Kokią plūdę pasirinkti stovinčiame vandenyje, priklauso nuo žūklavietės gylio, oro sąlygų. Mažiausią pasipriešinimą sukelia ilga plona plūdė, kurios svorio centras, yra maždaug viename trečdalyje jos ilgio, žiūrint nuo viršaus, o keliamoji galia beveik vienodai pasiskirsčiusi per visą jos ilgį. Gaudant tokia plūde svareliai išdėstomi tolygiais tarpais. Pastaruoju metu Europos ir pasaulio primenybėse meškeriotojai gaudo sudurtinėmis plūdėmis meškerėmis su trumpu valu. Tokia meškere galima gaudyti stovinčiame, lėtai ir net greitai tekančiame vandenyje. Šių meškerių pranašumas tas, kad masalą galima vesti tiksliai virš jauko, jį prilaikyti, pakelti ar nuleisti. Kiek kitaip ilga teleskopine meškere karšiai gaudomi upėje, jei srovė gana stipri, kaip Nemuno žemupyje. Ežerinis valas tokiam gaudymui netinka, jis per lengvas ir srovė kels masalą nuo dugno. Čia reikia tokio, kuris neleistų srovei masalo nešti, nes karšis - lėtesnis už kitas žuvis ir ne visad suspėja jį sugriebti. Viliojant karšius, masalas arba turi gulėti ant dugno, arba lėtai juo slinkti. Taigi reikia sunkesnių svarelių ir didesnės keliamosios galios plūdės. Gilioje žūklavietėje, kur srovė ne itin stipri, labiausiai tiks plūdė su lašo formos korpusu. Svareliai išdėstomi taip: pagrindiniai - aukštai, o vienas ar du šratai - ant pavadėlio. Taip subalansuota plūdė labai gerai praneša, kad karšis kimba. Norint ilgiau palaikyti masalą vienoje vietoje, reikia didesnės keliamosios galios kiaušinio formos korpuso plūdės. Gaudant srovėje ar vietose su besikeičiančia srove, masalą pravartu ilgiau palaikyti vienoje vietoje, nes dažnai viršutinė srovė stipresnė už apatinę. Labai stiprioje srovėje labiausiai tiks plūdė su storu trumpu korpusu, vidutinio ilgio metaliniu ar anglies pluošto kiliu. Kadangi ilgomis teleskopinėmis gaudoma tolokai nuo kranto, reikia pasirinkti anteną, kuri geriausiai matytusi. Dažnas meškeriotojas ant antenos užmauna raudoną rutuliuką ar keičiamus įvairių spalvų plastikinius vamzdelius, o prieblandoje ar naktį - švyturėlius. Masalas vedamas visą laiką prilaikant jo plaukimą, kartais ilgesnį laiką palaikant vienoje vietoje, tad suprantama, kad reikia sunkesnių svarelių. Vieni karšininkai pagrindinį, dažniausiai slankiojantį torpillo fiksuoja per 20 - 30cm nuo kabliuko, o ant pavadėlio užspaudžia kelis šratelius. Nuleidimą nustato taip, kad papildomi svareliai neliestų dugno, bet būtų prie pat jo, o kabliukai su masalais juo vilktūsi. Kiti į tokį aukštį nuleidžia pagrindinį svarelį. Karšiai itin noriai griebia labai lėtai slenkantį arba gulintį masalą, tad reikia stengtis, kad jis toks ir būtų. Galima pagrindinį svarelį nuleisti ant dugno ir leisti jam palengva ristis, kartais sulaikant. Tokiam gaudymui tinka ne visos plūdės, nes dažna, valą prilaikius, iškyla į vandens paviršių visu korpusu ir gulasi ant šono, prastai rodydama kibimą. Reikia plūdžių, kurių viršutinė ąselė yra pačiame korpuso viršuje.

Kur įsigyti reikalingus žvejybos reikmenis karšių žvejybai?

Visus reikalingus karšių žvejybos įrankius galite įsigyti internetinėje  žūklės reikmenenų parduotuvėje https://www.zvejojam.lt/ čia rasite pagal savo poreikius meškeres , rites , valus , plūdes ir dar daug įvairių žvejybos įrankių. O jeigu iškils klausimų suteiksime pagalbą.

Komentuoti

Jūs turite prisijungti norėdami komentuoti. Jei neturite paskyros, ja galite sukurti čia.